turšti

turšti
tur̃šti, -ia, -ė Rtr, , FrnW žr. turkšti: 1. G118, NdŽ, , Vdžg Antinas su antimis tur̃šia purvynuose JI22. Išnešk ančiukus į prūdą i tetur̃šie Užv. Antės vandenį tur̃ša – būs lytaus Skd. | refl. Š, NdŽ, , Dkš, Žvr, Krkl, Vdk, Rs: Ančiukai baloj tur̃šias Jrb. [Antys] skubėjo iš vieno klano į kitą, visur turšės ligi pat akių Žem. 2. refl. Snt, Skdv, Rs Pirty mergos turšiasi, t. y. maudosi J. Su indais turšiaũs J. Vaikai, šalin, a jums padėjau tur̃šties! DūnŽ. Gana tau tur̃šties po [v]andenį! Jdr. Vaikams nebuvo kada tur̃šties po Vidaują Erž. 3. intr. judant, nerimstant ūžti (apie bites): Bitės labai tur̃šia Drsk. Tai ūžė, tai turšė mažos bitutės, lyg šimtas spiečių susikoręs būtų ant jos (liepos) šakų V.Krėv. | prk.: Tu čia sėdi pily ir negirdi, kas dedasi pasauly, o ten visi kaip bitės avily turšia V.Krėv. Išjudinti žmonės ilgai turšė ir keisčiausių dalykų pripasakojo . | refl.: Bitės turšiasi an medaus sutūpę Sn.judėti, knibždėti: Jų tiek daug vaikų – net tur̃šia pas šieną kap skruzdėlės Rdm. 4. tr. Kos57, NdŽ, Jrb kurstyti, kiršinti, įkalbinėti: Kam tur̃št, anys ir patys suskaus Rod. Pavogė kiaušinį, dar tur̃šia ir mane, kad aš pavogtau Pls.atkalbinėti nuo vedybų, raišyti: Broliai turšė, kol suturšę veseliją, t. y. neleidžia sesers tekėti J.Slk tartis ką suruošti, rengti: Mūs berniukai turšia kuokinę Ign.refl. Rtr, NdŽ, tartis (ppr. ką slapta daryti): Būrai tur̃šias versti savo viršininką J. Vienas kiemas (kaimas) prieš kitą tur̃šiasi Auk. 5. tr. Dglš piršti, siūlyti: Tur̃šė piršė maršelga marčią, sakė, sakė, ką karaliūčia – sėdi, purpsi kai pelėdžiūčia (d.) Ml. 6. intr. kalbėti, plepėti, kuždėti: Pamergės būna su nuoteka ir jos tur̃šia, rengia ją Mrk. | refl.: Ką veikiat? – Ogi turšiamės patamsy Krsn. 7. refl. žr turkšti 5 (refl.): Jis tur̃šiasi ir tur̃šiasi savo kampuky Al. Dar ir senė apie namus tur̃šiasi Švn. Gerai, kad šventės išpuolė, o teip ir dabar būtume tur̃šęsi Snt. 8. refl. kauptis, telktis: Debesys turšias, gali būt lietaus su perkūnija Auk. \ turšti; apturšti; išturšti; paturšti; suturšti; užturšti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • tursti — 2 tur̃sti, ia, ė 1. tr., intr. NdŽ, FrnW atkišti užpakalį, tursinti: Tu tursì rūrą rugius berišant, linus beklojant J. 2. intr, NdŽ tupėti, tūnoti susirietus. 3. refl. rangytis, vartytis: Ko tursies, lyg utėlių kandamas?! Brt. Vaikai visą rytą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tursti — 3 tur̃sti, ia, ė NdŽ, KŽ = turšti 3 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tursti — tur̃sti vksm …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • turšti — tur̃šti vksm …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • tursti — 1 tur̃sti, ta, tur̃to [K], Rtr, BŽ29, NdŽ, FrnW, DŽ1, KŽ; Kos60, N, L žr. turtėti 1 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tursoti — tursoti, tur̃so ( oja NdŽ), ojo intr. K, P.Skar, NdŽ, OGLII345, tùrsoti, o, ojo J, P.Skar, NdŽ, OGLII345 1. KBII178, BzBkXXV97, Rtr, NdŽ, KŽ, Vlkv, Mrj, PnmA būti, gulėti pasitursinusiam: Tur̃so lovoje tas tinginys DŽ1. Pilvą skauda, tai tùrso… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Skagul Toste — in 1060. His name skoglar , skauglar or skagul is due to his experience in battle ( skagul is one of the many names for battle in Old Norse). At Vallentuna, near Stockholm, the runestone of Orkesta (U 344) says: in ulfr hafir onklati * Þru… …   Wikipedia

  • Runenstein — von Sandavágur (Färöer) auf einer Briefmarke …   Deutsch Wikipedia

  • Runensteine — Runenstein von Sandavágur (Färöer) auf einer Briefmarke Björketorpsstenen bei Björketorp (Ronneby) Runensteine sind zumeist hohe aufrechtstehende Steine oder …   Deutsch Wikipedia

  • apturšti — aptur̃šti, ia, àpturšė tr. KŽ sudrumsti, suteršti (ppr. vandenį). turšti; apturšti; išturšti; paturšti; suturšti; užturšti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”